Tūkstantmečio dainų šventėje – išeivijos lietuvių kolektyvai iš 15 šalių

2009-03-10

Į šiemet rengiamą Tūkstantmečio dainų šventę „Amžių sutartinė“ žada atvykti išeivijos lietuvių dainų ir šokių ansambliai, folkloro kolektyvai, chorai iš daugiau nei 15 šalių. Tarp jų ir Los Andželo (JAV) lietuvių bendruomenės šokių ansamblis „Spindulys”, šiemet pelnęs „Aukso Paukštės“ apdovanojimą už Lietuvos nacionalinės kultūros ir dainų švenčių tradicijos puoselėjimą. Iškilminga nominacijos įteikimo ceremonija – kovo 11-ąją 16 val. Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos Šokio teatre.

Kolektyvas „Spindulys“, įkurtas 1949-aisiais Los Andžele (JAV), šiuo metu turi per 200 narių. Pokalbyje su ansamblio vadove Danguolė Razutytė Varnienė – apie „Aukso Paukštės“ apdovanojimą, artėjančią tūkstantmečio dainų šventę ir tautinių papročių išsaugojimą užsienyje.

Jūsų vadovaujamas kolektyvas „Spindulys“ laimėjo „Aukso Paukštę“.  Ką Jums tai reiškia?

Aš esu labai laiminga, atvirai kalbant, netikėjau, kad toks „paukštis“ gali atskristi pas mus. Girdėjau, kad prieš metus jį laimėjo Klivlendo (JAV) lietuvių tautinių dainų choras. Todėl maniau, kad „Aukso Paukštę“ laimėti gali tik dainuojantys kolektyvai.

Apie tai, kad „Spindulys“ gavo šį apdovanojimą sužinojau stebėdama naujojo prezidento B. Obamos inauguraciją. Visai netyčia įsijungiau kompiuterį ir pamačiau laišką, kuriame mane sveikina su laimėjimu. Iš pradžių nesupratau, kas čia vyksta, tačiau po to apėmė didelė džiaugsmo banga. Tiek aš, tiek mano kolektyvas, gavę šį apdovanojimą, jaučiamės labai pagerbti. Tai įrodymas, kad einame teisingu keliu, kad mūsų veikla vertinama ir Amerikoje, ir Lietuvoje.

Papasakokite plačiau, kaip buvo įkurtas „Spindulys“, kokie kolektyvo ateities planai?

Mano mama buvo mokytoja. Ji žinojo, kad jaunimui reikia ir šokti, ir dainuoti, ir vaidinti. Tačiau svarbiausia – neleisti jaunimui pamiršti lietuvių kalbos ir papročių. Taip ir atsirado ansamblis „Spindulys“. Tai įvyko 1949-aisiais Los Andžele, kai Lietuva dar buvo okupuota, tad vienas pagrindinių ansamblio tikslų – augti ir padėti Lietuvai atgauti nepriklausomybę. Šiemet kaip tik švenčiame jubiliejų – „Spindulio“ įkūrimo šešiasdešimtmetį.

Kai tėvai miršta, savo vaikams dažniausiai palieka kokio nors turto. Man mama paliko ne namą ar pinigus, o „Spindulį“. Todėl juo rūpintis – mano pareiga. Šį darbą apima ne tik vadovavimą ansambliui, bet ir leidybą: esame išleidę kelis video įrašus su vaikiškomis dainelėmis, taip pat knygą apie ansamblio istoriją. Turime ir daugiau planų, tačiau nesu tikra, ar juos visus pavyks įgyvendinti.

Kadangi turiu du vaikus – sūnų ir dukrą – tikiuosi pavyks tęsti šią tradiciją. Žinoma, aplinkiniai daugiau tikisi iš mano dukters, tačiau kol kas ji nesutinka perimti vadovavimo. Bet mano sūnus Valdas pasirinko pedagogo specialybę, todėl manau kad šią tradiciją tęsiu su jo pagalba. Jis geriausias mano patarėjas visais su kolektyvu susijusiais klausimais.

Žinia, jaunus žmones labai sunku sudominti tautiniais šokiais ir dainomis. Kaip Jūs sugebėjote pritraukti tiek daug jaunimo į savo ansamblį?

Jeigu tėvai nuo mažų dienų savo vaikus mokė lietuvių kalbos, patraukti nėra sunku. Vaikai įpranta turėti dvi tapatybes: nuo pirmadienio iki penktadienio jie amerikiečiai, nuo penktadienio iki sekmadienio – lietuviai. Šokdami tautinius šokius ir dainas mes išreiškiame savo priklausomybę Lietuvai.

Kalbant apie naujosios kartos migrantus, jų vaikus patraukti sunkiau. Jie kažkodėl stengiasi būti labiau amerikiečiai, sakyčiau net gi išstumti lietuvišką pradą iš savo gyvenimo. Galbūt jie jaučia nuoskaudą gimtajai šaliai dėl nepateisintų lūkesčių, todėl ir nenori puoselėti lietuviškų tradicijų. Tačiau mes esame tolerantiški. Jei žmogus ateina, mes jį priimam. Nesvarbu, kokio jis amžiaus ar pažiūrų.

Ar „Spindulio“ pasirodymai sulaukia vietinių amerikiečių palaikymo?

Labai džiaugiuosi galėdama pasakyti, kad amerikiečius labai domina mūsų tautiniai šokiai ir dainos. Jei vyksta kokie nors dainų ar šokių festivaliai, „Spindulys“ visada kviečiamas dalyvauti. Mes didžiuojamės, kad būdami amerikiečiai galime dainuoti lietuviškas dainas. Ir tą didžiavimąsi savo šalimi stengiamės pademonstruoti visiems, kad žmonės suprastų, kad esame ne iš Lenkijos ar Rusijos, bet iš Lietuvos. Tai buvo ypač svarbu okupacijos metais, kuomet mūsų šalies pavadinimą žinojo retas amerikietis. Galiu pasidžiaugti, kad šiuo metu padėtis pasikeitė ir viešų pasirodymų dėka mūsų šalies vardas gerokai išpopuliarėjo.

Spindulys“ nepraleido nė vienos Lietuvoje vykusios dainų šventės. Papasakokite, kaip jaučiasi išeivijos lietuviai  atvykę į savo tėvų šalį.

Pirmą kartą dainų šventėje dalyvavome 1994-aisiais, kai tik atsirado galimybė atvykti į Lietuvą. Nuo tada nepraleidžiame nė vienos dainų šventės. Labai džiaugiuosi, kad ši tradicija taip intensyviai puoselėjama.

Dalyvavimas dainų šventėje - tai galimybė ne tik pademonstruoti savo meistriškumą atlikėjams, bet ir pamatyti gimtąjį kraštą. Kai kurie mano kolektyvo nariai dar nėra buvę Lietuvoje, todėl tūkstantmečio dainų šventės metu jie pirmą kartą pamatys savo tėvų žemę.

Ar svarbi dainų šventė šiuo sunkmečio laikotarpiu?

Žinoma taip! Jaunimas turi judėti, šokti, dainuoti, bendrauti. Jeigu jie turi progą pabūti su visa tauta, jie nepamirš to visą likusį gyvenimą. Galbūt tai skamba kiek idealistiškai, tačiau galiu šiuos teiginius patvirtinti „Spindulio“ patirtimi: būtent šokiai ir dainavimas ne repeticijų salėje, o su žmonėmis dainų švenčių ar festivalių metu ne tik suvienijo kolektyvą, bet ir neleido pamiršti tautinių tradicijų bei lietuvių kalbos. Tai ypač svarbu emigrantams, kuriems svetimoje aplinkoje darosi vis sunkiau išsaugoti lietuviškas šaknis.

Šiuo sunkiu laikotarpiu dainų šventė yra labai svarbi. Tai geriausias būdas pamiršti negandas ir pajusti, kad turi atramą, kad nesi vienas.

Džiugu, kad į Lietuvos tūkstantmečio dainų šventę „Amžių sutartinė“ atvyks lietuviai iš viso pasaulio. Šiais metais galėsime gėrėtis išeivijos pasirodymais iš JAV, Brazilijos, Kanados, Švedijos, Ukrainos, Lenkijos, Urugvajaus, Australijos ir kitų šalių.

Kalbino ir parengė Kristina Gadeikytė

Bernardinai.lt